- sąsparinis
- są́sparinis, -ė adj. (1) NdŽ, sąsparìnis (2) K, NdŽ, DŽ; SD168,393, N, Sut, L 1. NdŽ sunertas į sąsparą. 2. esantis statinio kampe: Štai aš demi Sione, tatai est bažnyčiona savo, akmenį savo sąsparinį MPIII32. Padėti sąsparinį akmenį po pamatais bažnyčios savo A.Baran.
Dictionary of the Lithuanian Language.